Viengulė lova

Kada išaugama viengulė lova? Kūdikystės lopšys ir tėvų glėbys ilgainiui iškečiamas į didesnes lovas. Dauguma ,bent jau didžiąją vaikystės dalį, praleidžiame viengulėse lovose. Tačiau mums augant, bręstant ir keičiantis išaugame iš tokia lovas. Cikliškai ateina laikas dvigulėms, šeimos lovoms, savų vaikų lopšiams. Bet kaip išsirinkti ir išrinkit geriausią lovą tam pereinamajam laikotarpiui, tarp lopšio ir šeimyninio guolio? Kaip žinoti, kada jau laikas išaugti, keisti kambario tapetus, patalus ir keistis patiems. Mūsų informacinio amžiaus karta, vis ilgiau gyvena vaikystės namų ir lovos stadijoje. Neišeidami iš tėvų namų, tik laikinai pakeisdami aplinką, mes stabdome šį ciklišką miegamojo lovų pasikeitimą.

Viengulė lova, tampa mūsų infantilių sapnų simboliu ir erdve, kurioje nebemokame dalintis. Izoliuoti nuo tobulėjimo ir kitimo, bijom išaugti vaikystės lovas. Užmiegam ir pabundam vieni, bet vis tiek nesikeičiam. Tie patys, išsitęsusios vaikystės scenarijai ir neužbaigiamos istorijos. Kodėl taip užsitęsė vaikystės periodas? Kodėl neskubam užaugti, nors iš pirmo žvilgsnio tik to ir laukiam? Keičiasi laikai ir technologijos, bet sapnuojam vis dar toje pačioje lovoje. Senkant laikui visiškai nesikeičiam. Užstringam infantilumo stadijoje, nes bijom patys priimti sprendimus ir nusipirkti didesnę lovą, arba pradėti didesnį gyvenimą.

Pats metas pakeisti aplinką ir gyvenimo ritmą. Viengulė lova tik vienam, neišaugusiam vaikystės stadijos. Tereikia vieną rytą pabusti ir pasiryžti pokyčiams, naujai, platesnei ir patogesnei lovai. Nieko sudėtingo ir baisaus pokyčiuose. Juk jau nubluko vaikystės miegamojo spalvos ir patalai nebe tokie minkšti. Naujoms rezoliucijoms reikia ir naujų namų, kuriuose išdalinamos erdvės ir išskiriamos miegojimo zonos. Ciklui keičiantis ir nestovint vietoje, keičiasi ir požiūris bei dingsta vaikystės baimės. Tik po viengulėmis lovomis gyvena košmarai. Suaugusiųjų lovos skirto kitokiam gyvenimui, be baimės. Todėl reikia išdrįsti ir neišsigąsti augimo proceso. Išėjus iš tėvų namų, kurti savo šeima. Nesvarbu mažą ar didelę, bet tęsti šį besikeičiančių lovų ciklą.

Nepaklota viengulė lova, tai prarastos vaikystės eksponatas. Miegamasis kambarys, kuriame augo mažo žmogaus svajonės. Išeitus mažą, viengulę lovą į plačią šeimyninę, keičiasi perspektyvos. Pradedama galvoti ne tik apie save. Išmokstama dalintis net ir mažiausia erdve. Laikas praleistas tėvų namuose, turi likti už uždarų vitrinų durų. Infantili būtis jau baigėsi, prasideda naujas etapas. Norint, kad neužsitęstų vaikystės periodas, tenka sąmoningai suokti, kada ateina laikas. Kada ateina tas laikas? Visi sužinome skirtingai. Galbūt vieną rytą mus apakina šis suvokimas, o gal ir niekad nepajuntam augimo. Vis tik ciklišką miegamų vietų keitimas egzistuoja. Ilgai nepaklotos vaikystės lovos periodas kažkada pasibaigia. Atsiskyrimas nuo tėvų ir perėjimas į naują etapą. Maža ir siaurą viengulę iškeičiam į plačią ir perspektyvią lovą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>